2010 m. birželio 1 d., antradienis

Pasiduodu del t prisilietimo.


As pasiduodu del to prisilietimo.
Nes zinau, kad tu jauti mane.
Su tavim as esu arciau dangaus.
Ir siandien as nenoriu eiti namo.

Ir viskas ka as jauciu yra si akimirka.
Ir viskas kuo as galiu kvepuoti yra tavo gyvenimas.
Anksciau ar veliau viskas pasibaigs.
Tesiog as nenoriu taves pasiilgti sia nakt.

Ir as nenoriu, kad pasaulis mane matytu.
Manau jie nesupras manes.
Ir kai viskas sudus,
Noriu, kad zinotum kas as esu.

Tu negali kovoti su riedanciom asarom.
Ateina akimirka tiesos per visus melus.
Ir viskas tampa netikra.
Tu kraujuoji, kad jaustumeis gyvas.

2010 m. gegužės 27 d., ketvirtadienis

"Meiles natos"



„Meiles natos“

Madingai sukritusi tavo meiles puokšte,
Nulinkusiu siluetų apšviestos sienos.
Tylios meilės natos suskambo,
Tavo aukštuose širdies dužiuose.

O man klavišų jau pritrūksta,
Kad apsakyčiau kaip aš myliu.
O man gamoj garsų vis nepakanka,
Kad apdainuočiau laime su tavim.

O tu...! Tu mano mažą pasaulį,
Savo tyliais žingsniais nušvieti,
Kaip užgesusia žiemos naktį,
Pakeičia pavasaris.

O tu mano juodas patvinkusias rutinos dienas,
Paverti kiekviena lyg paskutine,
Kiekviena lyg su paskutiniu atodūsiu tobula.


*Kotrynai ir Gabrieliui. Kad jusu meile testusi dar 168 metus ;> *

2010 m. sausio 31 d., sekmadienis



Ledines geles jau lenkia galvas,
Ir ištirpusi sirdis vel ledyt pradėjo.
Ta melodija kuri skambėjo,
Jau senai nustojo groti mintyse.

Kazkada buwai vienintele viltis,
Vienintelis ikvepimas.
Mano simfonija amžina,
Kodel nustojai man skambeti.

As keliu rankas i dangu,
I ta i kuri paleidom savo svajas.
Tau tuktancius kartu sakyčiau,
Kad tam danguj esi tik tu.

Ir dabar istiesu viskas taip atrodo netikra,
Kiekvienas žingsnis pilnas abejoniu,
Drasos man vis pritrūksta, tik nezinau jau kam.
Nes tau ištarti myliu jau nebegaliu.

Pasakyk kad atversi man akis,
Kad aš galeciau tau parodyti si pasauli.
Pasakyk kad pradesi manes klausyti,
Kad išgirstum mano nuostabiausia simfonija.

Juk galima viska piešti vėl per naujo,
As buciau tas zalias pasaulis,
O tu medis ant to pasaulio,
Tai kas neiskiriama.

Pasakyk kad busi mano nesibaigioanti simfonija.
Pasakyk kad as galeciau mums tapyti svajones.
Tik ištark ta viena zodi,
As iškart tau viska padarysiu stebuklu.

2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis

Krentant letai.



Zodziai kurie užgula mane,
Noriu patraukti viska nuo saves.
Kur dingai svajone mano?
As lyg sapnas, sunkiai prisiminamas.

As nepazystu saves,
Bet noriu kad tu atrastum mane.
Kodel pabegi nuleidęs rankas.
Mes galėjom dar surasti laiko.

Turėjom is ko pasirinkti,
Deja nežinojom kur eiti,
Neteisingas musu jausmu ratas.
As busiu uz uždarytu duru.

Krentant letai, as tau dainuosiu,
Laika stabdysiu dienomis,
Pamirsk visas mintis,
Mes dar turim laiko.

Akys kurios mane pazysta,
Balsas kuri as girdžiu.
Mes dar galim speti,
I uždara jausmu rata.


_______
A.M.G.*